Apie mūsų riešutmedžius

Norintieji auginti riešutmedžius privalo žinoti kokios sąlygos turi būti patenkinamos, kad jie augtų ir derėtų. Jeigu juos planuojate sodinti horizontaliame sklype, dirva turi būti laidi vandeniui. Pavasarinio polaidžio metu vanduo neturi apsemti šaknies kakliuko. Jeigu dirva nelaidi vandeniui, (molis, priemolis) rieštmedžiai augs, kai nuolydis bus didesnis, nei 5%. Jie visada geriau augs saulės atokaitoje, nei šešėlyje. 

Tik riešutmedžiai įskiepyti į pterokarijos poskiepį gali augti šlapioje  dirvoje ir nebijo, jei pavasarį bus apsemti vandens. 

Sodinti visų rūšių skiepytus riešutmedžius geriausia pavasarį, nes pirmais metais po skiepijimo įskiepis turi pilnai sumedėti, o pumpurai pilnai subręsti.  Tuo tikslu paskiepyti riešutmedžiai pirmą žiemą laikomi saugykloje 5℃ temperatūroje. Tik toks augalas  tampa atspariu šalčiams. 

Sodinant riešutmedį, į 60cm skersmens ir tokio pat gylio duobę reikia įberti apie 50g superfosfato, apie 50g medžio pelenų, sumaišytų su kompostine žeme. Azotinėmis trąšomis tręšti tik 4-5-ais metais . 

Labai svarbu iki 5 metų amžiaus medžių kamienus apsaugoti nuo stirnų ir elnių mechaninėmis priemonėmis (tvora, individuali apsauga).  Individuali apsauga neleidžia žvėrims nulupti žievės. Kad žvėrys neapgraužtų šakų ir pumpurų, rudenį ir anksti pavasarį reikia aptepti repelentais. 

Jeigu augalas užmezga vaisius antrais metais, rekomenduojama nuskinti visus, o trečiais metais palikti tik 20%. Taip medis normaliai vystysis, o ne skirs visą energiją vaisiams brandinti. 

Mūsų riešutmedžių kolekcija

Širdžiavaisiai riešutmedžiai (lot. JUGLANS AILANTIFOLIA var. CORDIFORMIS)

Auginame ir dauginame apie 30 širdžiavaisių riešutmedžių veislių , kurios atsparios ne tik Lietuvos, bet ( įskiepytiems į mandžiūrinį poskiepį) ir Suomijos šalčiams. Dauguma jų Kanados ir JAV selekcijos, tačiau yra labai gerų lietuviškų plonalukščių veislių. Širdžiavaisių didžiausias  privalumas, kad jų riešutai lengvai skyla į 2 dalis, neturi pertvaros, branduolys išsiima sveikas ir neturi jokio kartumo.

Apie juos plačiau aprašyta žurnale „Sodo spalvos“. 2020m. Nr.6 ir straipsnyje: 

Juos galima suskirstyti į kelias grupes: 

• Plonasieniai. ( Veislės: RHODES  LATE, R-40%, , I-1, I-2, I-4, ENGLAND LATE)
• Stambiavaisiai. ( Veislės: FIOKA, STEALTH, CAMPBELL CW1, CAMPBELL CW3, LOCKET, SIMCOE 8-2, IMSHU, SHUBERT, BATES, JEWEL BOX, KALMAR, ENGLAND BEST)
• Širdžiavaisio ir pilkojo riešutmedžio hibridas. ( Veislės: MITCHELL)

Juodieji riešutmedžiai (lot. JUGLANS NIGRA)

Auginame ir dauginame apie 10 juodųjų riešutmedžių veislių. Dauguma jų JAV ir Kanados selekcininkų darbo rezultatas.  Juodųjų gimtinė Šiaurės Amerika, atsparumas šalčiui didelis, auga iki 3 klimatinės zonos. Tai specifiško aromato riešutas, skoniu stipriai skiriasi nuo žinomų riešutų, dėl to plačiai naudojamas konditerijoje. Apie juodojo riešutmedžio panaudojimą gydymo tikslais irgi plačiai žinoma. Lietuvos parkuose ir dendrologinėse kolekcijose augantys juodieji riešutmedžiai brandina riešutus, kurių branduolio išeiga siekia 15%. Sukultūrintų juodųjų branduolio išeiga siekia 40%, lukštas gerokai plonesnis, jį įveikti lengviau ir branduolys išsiima dviem gabalais.

Apie juos plačiau aprašyta žurnale „Sodo spalvos“. 2020m. Nr.10 ir straipsnyje: 

Juos galima suskirstyti į kelias grupes: 

• Augantys 4 -5 klimatinėse zonose. ( Veislės: THOMAS, ELMER-MEYERS, EMMA-K, GRIMO 108H, SPARKS 147, STABLER 1, VANDERSLOT, HANS, MEYERS)
• Augantys 3 klimatinėje zonoje. ( Veislės: PRAIRIE, MINNESOTA)

Pilkieji riešutmedžiai (lot. JUGLANS CINEREA)

Pilkųjų riešutmedžių tėvynė Šiaurės Amerika, todėl visos kultūrinės veislės sukurtos ten pat.  Auginame 4 pilkųjų riešutmedžių veisles, kurios labai atsparios šalčiui, auga 4-3 klimatinėse zonose. Kaip širdžiavaisiai, riešutai skyla į dvi dalis, o branduolys riebesnis. 

Galime pasiūlyti šias veisles: BECKWITH, PRAIRIE, BEAR CREAK, KENWORTHY.